Maitinimas užeigoje

   Skanaus!

     "Žemsuodos" kaimelio užeigoje, įrengtoje pagal senovines žemaičių tradicijas, galite paskanauti Žemaitijos krašto ir europietiškų patiekalų.

     Kavinės pagrindinėje salėje šauniai gali jaustis 80 žmonių.

Skanu Šiltas aptarnavimas Ypatingi pasiūlymai Vaikų kampelis Biliardo stalas Teniso stalas

Šiltuoju metų laiku mėgstatiems saulę ir gražų vaizdą, siūlome jaukiai įsikurti uždaroje verandoje. Šiltą dieną pakviesime į lauko kavinę, o pageidaujantiems surengsime šventę lauke.

Cepelinai su kefyru Firminiai kepsniai Firminis pyragas Piršlio šonkauliukai Kopūstinė pusryčiams Ypatingi pasiūlymai

Meniu

      Kiekvieną darbo dieną — pateikiamas dienos patiekalas. Pietūs nuo 7.99 Lt 

                         Ar girdėjot, kodėl ŽEMSUODOS morkų pyragas toks ypatingas?

     Nes ŽEMSUODOS kaimely anuomet užėjęs kriaučius baisiai mėgęs morkas. Šeimininkė nespėjusi jam virti jas, kepti, troškinti ar kitaip savo šeimininkišką išradingumą rodyti. O kriaučiaus būta liekno, kaip mieto. Matyt todėl ir jo pirštai buvę tokie ilgi ir miklūs ir taip dailiai siūdavę įmantriausias palaidines, spadnyčias, kvartūgus, užuolaidas iš pačios šeimininkės austų palų. Vieną dieną gavusi nuostabiai dailiai pasiūtą liemenę, šeimininkė nebežinojusi kaip kriaučiui beatsidėkoti. Žinodama, kaip jam patinka morkos, nutarė kriaučių ypatingai pamaloninti. Visą popietę triūsė, plušo, indai virtuvėj barškėjo, krosnis čiauškėjo... Ir štai kriaučiui pavalgius sočią vakarienę, išnešė šeimininkė ... morkų pyragą! Ale toks mmmm... kvapas pasklido, kad į kiekvieną kertę sulindo. Dunkt pyragą ant stalo kriaučiui.

-          Prašau, - sako šeimininkė su žibančia dėkingumo ašara akyje. – Ir diekavoju už tamstos siuvimo stebūklus!

-          Ooo... – iš lėto ištarė kriaučius žemaitis. – Nu tun tu aš i pats pasmakavuosu... (Vert.pastaba: „Na šitą aš ir pats paragausiu“)

Ir kaip tik jis atlaužė pirmą pyrago gabalą, iš po pasuolės tamsiausiam kerty, išlėkė jaunas rudas lokys ir pasistiebęs ant užpakalinių kojų, čiupo visą pyragą ir išskuodė laukan... Paskui lokį – kriaučius, paskui kriaučių – šeimininkė, o paskui šeiminkę- penki jos vaikai. Jau už posūkio per Miniją, artėjant prie Mingėlos ąžuolo, kriaučius dingo iš akių...

Vandens Minijoj daug nutekėjo...

-          Vuo... – pasakė žemaitis, sugrįžęs vėl pavasarį. – Pagavau...

Įteikė jis šeimininkei lokį ūgtelėjusį, nors ir perkarusį. Apsisukęs liūdnu veidu kriaučius jau buvo beinąs savo keliais, kaip šeimininkė jam šūktelėjo pavymui .....

Deja šioje vietoje kažkas nuplėšė knygos lapą, greičiausiai pats lokys, ir tikrosios istorijos pabaigos niekas kolkas dar nerado...